Lodeksaleeches

Hirudoterapijos Istorija: Nuo Senovės Išminties Iki Šiuolaikinės Medicinos

Gydymas medicininėmis dėlėmis (hirudoterapija) nėra nauja mada – tai vienas seniausių ir laiko labiausiai patikrintų gydymo metodų pasaulyje. Nors archeologiniai radiniai liudija dėlių naudojimą dar Senovės Egipte (1500 m. pr. m. e.), o didysis medikas Avicena (X a.) savo traktatuose išsamiai aprašė jų naudą kraujotakai ir vidaus organams, šiuolaikinis mokslas šį metodą atrado iš naujo. Šiandien oficialioje medicinoje Hirudo medicinalis taikymas remiasi ne tik istoriniu paveldu, bet ir giliais biocheminiais tyrimais. Senovės gydytojų intuiciją dabar patvirtina mokslas: dėlių išskiriami fermentai (tokie kaip hirudinas) yra natūralūs ir galingi antikoaguliantai, kurių efektyvumą pripažįsta aukščiausios pasaulio sveikatos organizacijos. Avicena, kuris savo traktate „Gydymo meno kanonas“ (9-10a.) didelį dėmesį skyrė medicininei dėlei ir aprašė gydymą dėlėmis, tokių susirgimų kaip smegenų sutrenkimas, inkstų ligos, kepenų ir sąnarių ligos, tuberkuliozė, epilepsija, isterija ir daugelį kitų.

Panaudojimas Europoje

18-19a. medicininių dėlių panaudojimas Europoje gydymo tiklslais tapo tikra revoliucija. Jomis gydė žinomi Rusijos gydytojai N. J. Pirogovas, M.J. Mudrovas, G. A. Zacharinas. 1859m. A. V. Voskresenskis, įpareigotas Rusijos Karo medicinos departamento, parašė darbą „Medicininės dėlės monografija“. Šiame veikale buvo aprašyta medicininės dėlės panaudojimo istorija bei gydymo metodikos. Tai vienas iš pirmųjų Rusijos dokumentų-vadovų, kuris apibrėžė hirudoterapijos rekomendacijas bei dėlių naudojimą. Iš Napoleono užrašų, rašytų 19 a. pradžioje,  žinoma, kad jo įsakymu buvo importuojama iš Vengrijos 6 milijonai dėlių per metus jo armijos kareiviams gydyti.

Pirmosios dėlių fermos

Kadangi visoje Europoje ir Rusijoje dėlių ištekliai gamtoje sunyko, 1848m. rugsėjo 17 d. įsaku Rusijos vidaus reikalų ministerija apribojo dėlių gaudymą ir prekybą. 1850m. Rusijos valstybinio turto ministerija išleido taisykles, leidžiančias nuomoti ežerus ir tvenkinius 12-kai metų medicininių dėlių auginimui. Taip atsirado pirmosios dėlių auginimo fermos. 1851m. šešeriems metams buvo uždrausta išvežti dėles iš Rusijos į kitas valstybes ir dėlių gaudymas buvo apmokestintas. Tai rodo didžiulį dėlių panaudojimą pasaulyje gydymo tikslais. ES veikia  medicininių dėlių auginimo įmonės: du biofabrikai Vokietijoje ir po vieną Prancūzijoje, Anglijoje, Rumunijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Ne ES valstybėse Rusijoje, Kazachstane, Ukrainoje ir kitur.

Dėlių eksportas

18a. – 19 a. pradžioje Europos valstybės naudojo didžiulius kiekius dėlių, nes tai tapo bene vienintelis būdas daugeliui susirgimų gydyti. Tuo metu Rusija, tik viena iš daugelio medicininių dėlių eksportuotojų į Europą per metus parduodavo apie 120 milijonų dėlių, ir tai sudarė didžiausią Rusijos iždo pajamų dalį po grūdų eksporto. Pati Rusija sunaudodavo savo rinkoje apie 27 milijonus dėlių, Prancūzija nuo 20 iki 30 milijonų dėlių, Anglija nuo 7 iki 9 milijonų dėlių. Vien Londono ligoninės sunaudodavo 4,5 milijono dėlių.

Metodo paplitimas

Hirudoterapija plačiai taikoma Rusijoje(sunaudojama 6500000 dėlių per metus), Anglijoje(sunaudojama 50000 dėlių per metus), Vokietijoje(sunaudojama 200000-250000 dėlių per metus). Kazachstane, Indijoje, Kinijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, JAV, Kanadoje, Mongolijoje, Azerbaidžane, Turkijoje, Indonezijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Kipre, Slovėnijoje, Chorvatijoje, Makedonijoje, Serbijoje, Izraelyje. Lietuvoje Lietuvoje iki 1985m. dėlės plačiai buvo naudojamos medicinėse įstaigose, bei jomis prekiaujama vaistinėse. Nuo 1986-87m. didejant cheminių vaistų pasiūlai, ryškiai sumažėjo hirudoterapijos poreikis, tačiau Druskininkų gydyklose dėlės buvo naudojamos ir toliau. Nuo 2004m. pradėjus auginti medicinines dėles Lietuvoje, šis gydymas buvo plačiai išreklamuotas TV-laidose, straipsniuose, radijo laidose. Tai padarė didelę įtaką Lietuvos gyventojams ir nepelnytai pamirštas gydymo metodas vėl tapo populiarus.